Lietuvos kalbų pedagogų asociacija baigė projektą, skirtą abiturientams ir jų mokytojams

2021-12-17 at 14:10

Kaip geriausiai pasiruošti valstybiniam egzaminui?

Covid-19 pandemijos ir mokymas internetu. Visus metus besitęsiančios pandemijos ir mokymas internetu buvo iššūkis studentams ir jų mokytojams, ypač abiturientams, besiruošiantiems laikyti valstybinius egzaminus. Daugeliui jų mokymas / mokymasis internetu pareikalavo papildomų įgūdžių, laiko ir pastangų prisitaikyti prie kitokio mokymosi stiliaus. Tikėtina, kad be papildomos paramos daugelis mokinių nebūtų galėję tinkamai pasiruošti valstybiniams egzaminams ir parodyti visus savo gebėjimus.

Bendravimo užsienio kalbomis kompetencijų ugdymas abiturientams, besiruošiantiems laikyti valstybinį egzaminą. Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA) parengė paraišką projektui, kurio tikslas – padėti abiturientams geriau pasiruošti užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) valstybiniam egzaminui. Projektą įgyvendina aktyvūs LKPA nariai – Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbantys užsienio kalbų mokytojai ekspertai. Šio projekto idėja ir iniciatyva kilo Valstybės institucijų kalbų centro kalbų mokymo ir mokytojų rengimo ekspertams.

Nemokamos internetinės konsultacijos abiturientams. 2021 m. gegužės – gruodžio mėn. LKPA ekspertai siūlė nemokamas konsultacijas internetu abiturientams iš visos šalies Zoom platformoje, reklamuojamoje Švietimo ministerijos platformoje www.pagalbamokytis.lt/abiturientams ir LKPA svetainėje www.lkpa.vdu.lt. Šių internetinių konsultacijų metu buvo lavinami mokinių komunikaciniai įgūdžiai: kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo. Internete vyko per 20 nemokamų abiturientų konsultacijų, kurias peržiūrėjo per 15 000 virtualiose konsultacijose negalėjusių dalyvauti abiturientų. Konsultacijos padėjo abiturientams geriau pasiruošti valstybiniams užsienio kalbų egzaminams, išmokti geriau pritaikyti komunikacinio kalbėjimo strategijas: planuoti, kurti ir pristatyti žodinius pranešimus tiek monologo, tiek dialogo forma.

Mokytojų rengimo seminarai abiturientų mokytojams. Kita projekto veikla buvo praktiniai mokymai abiturientų kalbų mokytojams „Komunikacinių įgūdžių ugdymas ir vertinimas ruošiantis užsienio kalbos valstybiniam egzaminui“. 2021 metų gruodį vyko virtualūs mokymai internetu ir buvo siūlomi LKPA nariams, abiturientų užsienio kalbų mokytojams, o vėliau įkelti į YouTube kanalą ir pateikti kitų šalies mokytojų apžvalgai. Be to, šio projekto metu, remiantis ekspertų pateikta medžiaga ir rekomendacijomis, buvo parengtas gairių ir patarimų rinkinys mokytojams kaip internetinis šaltinis. Tikimės, kad tai bus naudingas šaltinis kalbų mokytojams, ruošiantiems mokinius valstybiniam brandos egzaminui.

Projekto aktualumas ir perspektyvos. Nuoširdžiai tikime, kad projekto veikla išliks aktuali ir kitais metais, todėl esame pasirengę ir toliau organizuoti nemokamas konsultacijas internetu abiturientams bei praktinius mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminarus abiturientų kalbų mokytojams. Projekto pabaigoje apklausėme projekto ekspertus-dėstytojus, prašydami apmąstyti savo besimokančiųjų lūkesčius ir iššūkius, su kuriais jie susidūrė, ir ar buvo patenkinti jų bei besimokančiųjų lūkesčiai. Taip pat ekspertai pateikė rekomendacijas, jei projektas būtų tęsiamas ir ateityje:

Irena Katauskienė (Anglų kalbos mokytoja-ekspertė, VBE vertinimo komisijos narė, seminarų mokytojams ir vertintojams lektorė, Mokytojo TV lektorė, NEC vaizdinės medžiagos užsienio kalbų kalbėjimo dalies grupės narė, tarptautinio egzamino STANAG 6001 testuotoja ir vertintoja Lietuvoje ir užsienyje, seminarų kalbos užduočių kūrėjams Lietuvoje bei užsienyje lektorė) teigė: „besimokantieji tikėjosi daugiau sužinoti apie Nacionalinio anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį (monologo ir dialogo vertinimo kriterijus. Mokytojų lūkesčiai buvo kaip padėti savo mokiniams mokymosi procese, pateikti objektyvų vertinimą, kaip parengti mokinius atsakyti į pirmąjį klausimą ir kt. Mano didžiausias iššūkis buvo medžiagų pasirinkimas (ką įtraukti, ką palikti). Pagrindiniai besimokančiųjų iššūkiai buvo kaip geriausiai atlikti egzaminą: kaip parodyti savo stipriąsias puses ir paslėpti savo kalbos kompetencijos trūkumus, kaip praturtinti žodyną ir naudoti interaktyvias dialogo technikas. Norėčiau dar kartą dalyvauti projekte, nes noriu pasidalinti savo patirtimi su mokytojais ir mokiniais.“

Tomas Karačionka (anglų kalbos mokytojas-dėstytojas Lietuvoje ir užsienyje (Anglija, Suomija). Valstybinio anglų k. egzamino vertintojas, elektroninio vertinimo kalbėjimo dalies vyr. vertintojas (antrasis-trečiasis vertintojas „už ekrano“ nuo 2016 m.) Pasiekimo lygio nustatymo vertintojų mokymų lektorius. Seminarų mokytojams ir dėstytojams lektorius. Įvairių Nacionalinės švietimo agentūros projektų eksperto nuomone „besimokantieji tikėjosi išgirsti kalbėjimo egzamino patarimų, kaip išvengti klaidų, kaip geriau pateikti monologo ir dialogo temas. Didžiausias iššūkis man buvo apgalvoti, kokią informaciją įtraukti, o kokios neįtraukti, kaip organizuoti laiką, kaip paruošti skaidres. Kadangi tai buvo konsultacija, o besimokantieji turėjo užduoti klausimus, didžiausias iššūkis jiems, bent jau kai kuriems, buvo užduoti klausimus. Nuoširdžiai tikiuosi, kad projektas buvo tikrai naudingas ir tiek mokytojai, tiek mokiniai rado atsakymus į iškilusius klausimus ir kai kurias problemas. Manau, kad projektas niekada neturėtų baigtis, kiekvienais metais egzaminą laiko nauji mokiniai, kasmet ateina nepatyrę mokytojai, tad taip, projektas turėtų tęstis ir kitais metais, ir aš tikrai norėčiau vėl dalyvauti.“

Gilma Plūkienės (vokiečių kalbos mokytoja ekspertė) nuomone: „mokiniai norėjo informacijos apie bendrą vokiečių kalbos egzamino tvarką, žodinės bei rašto dalies vertinimo kriterijus, prašė patarti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį rašant laišką ir rašinį, kas tai yra geras monologas ir dialogas ir kt. Su kai kuriais mokiniais teko iš pagrindų analizuoti tiek rašymo, tiek kalbėjimo dalių formatą, užduočių struktūrą, todėl gilinimui beveik neliko laiko. Manau, kad šis projektas padėjo mokiniams ir jų mokytojams pateisinti jų lūkesčius. Mokiniai paatviravo, jog po konsultacijų jaučiasi tvirčiau, žino, ko tikėtis, kur dar gali ką išmokti ir pakeisti. Siekiant padėti mokiniams geriau pasiruošti egzaminui, manau, vertėtų ir kitais metais šį projektą tęsti, tačiau laiko labai trūko, daug svarbių dalykų palietėme tik paviršutiniškai. Siūlyčiau startuoti šiek tiek anksčiau, kad mokiniai dar turėtų laiko pasipraktikuoti ir pritaikyti seminaro metu įgytas žinias ir patirtį, pasikonsultuoti su vadovu praktinio pritaikymo metu. Po konsultacijų į mane kreipėsi dvi mokinės su prašymu peržiūrėti jų rašinius, parašyti komentarus. Tokias konsultacijas galima būtų numatyti naujame projekte“.

Danutė Stankaitienė (prancūzų kalbos mokytoja metodininkė) pripažino: „mokiniai norėjo išgirsti atsakymus į jiems kilusius klausimus, išsiaiškinti neaiškumus; Iššūkis mokiniams: nepasitikėjimas savo jėgomis, negebėjimas planuoti laiko, pakartoti esminius dalykus per trumpą laiką; mokytojui: suderinti tinkamą laiką konsultacijoms, per trumpą laiką pakartoti kuo daugiau medžiagos; Manau, kad šis projektas padėjo mokiniams ir jų mokytojams pateisinti jų lūkesčius. Ar šis projektas turėtų tęstis kitais metais, nežinau, nes yra daug galimybių mokinimas, tik reikia jomis naudotis: mokyklose yra nemokamos konsultacijos, tik tegu lanko.“

Edita Liutkevičienė (anglų kalbos mokytoja ekspertė) vardijo: „mokinių poreikiai buvo įvairūs. Jie tikėjosi jaustis tvirtesni prieš klausymo ir skaitymo egzamino dalį. Konsultacijose dalyvavo gana daug mokinių ir ,manau, jų lūkesčiai pasiteisino. Jei mokiniai dalyvavo nuo pirmos iki paskutinės konsultacijose, vadinasi, gavo tai, ko jiems reikėjo. Iššūkis buvo savęs filmavimas ir man, kaip konsultantei, ir mokiniams. Studentai nenorėjo rodyti savo veidų, todėl buvo kalbėti į juodą ekraną. Taip pat iššūkis buvo ir tai, kad viskas bus viešai prieiname youtube. Kadangi vis dėlto tiek dėstytojai, tiek mokiniai konsultacijose dalyvavo, manau, padrąsinau mokinius nebijoti prieš egzaminus, o mokytojus – įsitikinti, kad jie daro viską, kad padėtų kiek įmanoma geriau mokinius paruošti. Taip pat mokytojas – „nepažįstamasis“ visada papildys mokinių žinias kažkuo daugiau ir kitaip. Apie projekto sėkmę byloja tai, nes prisijungė daug mokinių. Visos papildomos konsultacijos motyvuotiems mokiniams atokiose Lietuvos vietose ir galimybė dalyvauti internetu yra puiku. Praktinės užduotys, kurias reikia atlikti konsultacijos metu, yra šiek tiek sudėtingesnės, bet vis tiek, jei yra mokinių, mokytojas konsultantas ras būdų, kaip duoti atsakymą. Manau, jei sulauksiu kvietimo, prisijungsiu prie projekto ir ateity.“

Projekto darbo grupės informacija