Esate patyrusi kalbininkė profesionalė.  Kas Jums  yra svarbiausia pedagogo darbe?

Dėkoju Jums už tokį įpareigojantį įvertinimą. Kalbant apie pedagoginį, andragoginį darbą, pirmiausias, svarbiausias dalykas man – mokytojo/dėstytojo santykis su studentu/mokiniu. Kolegiškas santykis, paremtas pagarba, ne kuriantis įtampą, bet atveriantis vienas kitam laisvę bendrauti, mokytis, išmokti, veikti. Ir be abejo, pagarba žodžiui. Be pagarbos žodžiui negali būti nė kalbos apie mokymąsi, tuomet tai veikiau mechanika, bet ne lankstus, kūrybiškas procesas, kuris artimesnis menui, bet ne sportui, varžymuisi. Kita vertus, be drausmės, savistabos irgi ne ką mokymesi tepasieksi. Tad kaip matot, mano fragmentiški pamąstymai labai jau ,,šakoti“, nes daug kas svarbu.

Pedagogo/ dėstytojo darbas nelengvas, pilnas įvairių iššūkių. Ar esate patyrusi pilnatvę profesinėje veikloje?

Labai įdomus klausimas.. Nors apie tai nesu susimąsčiusi, bet didesnę ar mažesnę pilnatvės ,,dozę“ (juk pilnatvė – kaip ir begalybė – neapčiuopiama, nesuvaldomai plati) profesinėje veikloje patiriu nuolat. Pilnatve vadinčiau gilų pasitenkinimą, atliekamos veiklos prasmės jutimą. Be to turbūt negalėčiau dirbti. Kartais pilnatvė – lyg palaima, išgirdus studentų įvertinimus, kartais pilnatvę juntu ne dėl išorės faktorių, tačiau tada, kai įstengiu tarytum pati save viršyti, kai manau, kad kažko nesugebėčiau, bet vis dėlto ryžtuosi imtis darbo ir jį sėkmingai baigti. Pilnatvės jausmas randasi ir tada, kai suvokdama savo ribotumą, kiek praplečiu tas ribas ir tampa erdviau būti ir veikti toliau. Profesinė veikla – lyg kelias. Ėjimas. Patiriama sėkmė, o dažnai ir nesėkmės galiausiai vis tiek veda į geresnį savęs, kitų, pasaulio pažinimą, o tai ir yra tikroji pilnatvė.

Spalio mėnesio gale Cambridge Scholars Publishing leidykla išleido knygą Educational, Linguistic, and Media Discourses. Knygą sudaro trys dalys: pirma yra skirta kalbų mokymui ir mokymuisi bei  įžvalgoms apie mokytojų rengimą, antrame skyriuje nagrinėjamos literatūros ir kultūros problemos, o trečioje pateikiami lingvistiniai ir žiniasklaidos diskurso tyrimai. Dalis šiame leidinyje pateiktų mokslinių tyrimų buvo  pristatyti 2018 m. vykusioje  tarptautinėje konferencijoje Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: kalbiniai, edukaciniai ir tarpkultūriniai aspektai, kurią organizavo  VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas, FIPLV Šiaurės ir Baltijos regionas bei Lietuvos kalbų mokytojų asociacija.

Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto Studentų mokslinė draugija maloniai primena apie artėjančią 9-ąją tarptautinę studentų konferenciją  „JAUNIMAS BESIKEIČIANČIOJE VISUOMENĖJE“ / “YOUTH IN A CHANGING SOCIETY” 

Konferencijos tikslas – skatinti veiklą, ugdančią jaunimo pilietiškumą,  verslumą, kūrybiškumą, sportiškumą   ir socialinę atsakomybę.  

Konferencijos temos: nuo studijų, darbo, laisvalaikio dinamiškoje aplinkoje ir asmeninių ar dalykinių kompetencijų ugdymo iki motyvacijos, sveikos gyvensenos, verslumo ir kūrybiškumo  pavyzdžių bei socialinės atsakomybės iniciatyvų.  

Valstybės institucijų kalbų centras

Rugsėjo 26 d. minimą Europos kalbų dieną Valstybės institucijų kalbų centras bendradarbiaudamas su Europos Komisijos Vertimo raštu generaliniu direktoratu, LR Seimo kanceliarija, Lietuvos vaikų ir jaunimo centru, užsienio šalių ambasadomis bei kultūrų centrais šią dieną įprasmino keliais renginiais rugsėjo  25d. nuo 12.00 iki 17.00 val.

Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) vyko vaikų ir jaunuolių Europos šalių dainų iliustracijų parodos atidarymas ir dainų tekstų vertimo konkurso laureatų apdovanojimo ceremonija. Darbų autoriai ir jų pedagogai buvo apdovanoti renginio globėjo Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vardinėmis padėkomis ir konkursų organizatorių įsteigtomis atminimo dovanomis. Vaikų ir jaunuolių Europos šalių dainų iliustracijų konkurso įspūdingiausių darbų paroda Seimo lankytojų centre bus eksponuojama iki spalio 9 d.

Š.m. liepos 7d. Įvyko Seimo Pirmininko pavaduotojo Jono Liesio susitikimas su Lietuvos kalbų pedagogų asocicijos garbės prezidente, FIPLV Šiaurės ir Baltijos šalių regiono sekretore Eglė Šleinotiene.  Seimo pirmininko pavaduotojas  padėkojo  kolegei  ir LKPA nariams už aktyvų dalyvavimą sprendžiant aukštajame moksle ir švietimo sistemoje susikaupusias  problemas,  pasidžiaugė kalbininkų  pasiekimais.  Diskusijos metu,  dalyvaujant padėjėjai  Auksei Petruškevičiūtei, paliesti  Lietuvos švietimo politikos, įtakojančios įvairius procesus, sudėtingos  švietimo ir mokslo situacijos ir kalbų mokymo/si  klausimai.