FIPLV konferencija 2018 „Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: lingvistiniai, edukologiniai ir kultūriniai aspektai“

2018-06-14 at 16:40

Birželio 7–8 d. Vilniuje įvyko Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos (LKPA), Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto (VU FF UKI) ir Tarptautinės kalbų mokytojų asociacijų federacijos (FIPLV) Šiaurės Baltijos regionui tarptautinė konferencija „Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: lingvistiniai, edukologiniai ir kultūriniai aspektai“. Daugiau nei 150 lingvistų, pedagogų,  tyrėjų ir kalbų pedagogų asociacijų vadovų iš 20 šalių dalijosi kalbų pedagogų rengimo patirtimi ir jų kvalifikacijos tobulinimo galimybėmis savo šalyse, mokymo ir mokymosi taikant šiuolaikines technologijas metodais, padedančias geriau suprasti naujosios kartos studentų mokymo(-si) ypatumus. Lietuvos kalbų pedagogai skleidė kalbų mokymo patirtį mokant įvairių lygių ir amžiaus grupių žmones bei atkreipė dėmesį į užsienio kalbų mokymo perspektyvas Lietuvoje.

Evelina Jaleniauskienė: Būtinas naujas požiūris į užsienio kalbų mokymą(si) universitetuose

2018-05-03 at 08:58

Daugybė Europos Komisijos (EK) inicijuotų projektų bei mokslinių komitetų akcentuoja užsienio kalbos mokymosi svarbą ir tęstinumą aukštajame moksle. Tačiau šiandien situacija yra vis dar atvirkštinė – pastebimas užsienio kalbų mokymo ir mokymosi sumažėjimas. Tiek Europos, tiek Amerikos aukštojo mokslo institucijose užsienio kalba kaip atskiras universitetinis dalykas neretai yra išbraukiamas iš studijų programų. Tai ypač dažnai liečia anglų kalbą Europoje.

Roma Kriaučiūnienė: „Kaip žiūrėsime vaikams į akis, jei lituanistikos centrų Lietuvoje teks ieškoti su žiburiu“

2018-05-03 at 08:52
Neseniai vykusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija, vadovaujama Vilniaus universiteto rektoriaus Artūro Žukausko, nusprendė, jog pats metas keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Mat, rektorių nuomone, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą. Tai leistų vadovavimą aukštosioms mokykloms patikėti kitų ES valstybių piliečiams.
 
Dar vienas žingsnelis lietuvių kalbos neigimo link. Juk jau dabar atvertus internete penktą šimtmetį einančio Vilniaus universiteto puslapį, neberandi Lietuvių kalbos instituto. Filologijos fakultete Užsienio kalbų institutas yra, Lietuvių – nėra. Kai paslepi nuo akių daiktą, jo kaip ir nebelieka.
 
VU Užsienio kalbų instituto direktorė profesorė Roma Kriaučiūnienė paneigia įsivaizdavimą, neva taip vykdomos Briuselio direktyvos. Europos Sąjungos kalbų politiką ji žino ne iš nuogirdų, nes nuo 2017 metų yra Europos kalbų tarybos, atspindinčios ES politiką kalbų atžvilgiu, narė.

Kvietimas į visuotinį metinį ataskaitinį LKPA narių susirinkimą ir ,,Balto filologo skrynelės 2017” įteikimo ceremoniją

2018-04-03 at 09:42

Šių metų balandžio 27 d. kviečiame visus LKPA narius dalyvauti Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos visuotiniame metiniame ataskaitiniame susirinkime ir nominacijos ,,Balto filologo skrynelė 2017” įteikimo ceremonijoje.

Renginio vieta: Universiteto g. 5, LT- 01513 Vilnius, VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas

Konferencija „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“

2018-03-07 at 08:20

2018 m. kovo 8 d. Signatarų namuose vyks konferencija „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“, kurioje bus siekiama aktualizuoti kalbos politinės reikšmės ir teisinio statuso problemas šiuolaikinėje Lietuvoje.

Aidas Puklevičius, Algis Ramanauskas, Andrius Kubilius, Ernestas Parulskis, Tauras Pėstininkas, Jolanta Zabarskaitė, Arūnas Augustinaitis ir Vilija Dailidienė kvies diskutuoti:

  • kokios praktinės problemos slypi po priekaištais, kad per pastaruosius dešimt metų žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje nuolat stiprėja nepasitenkinimas sustabarėjusiomis kalbininkų profesinėmis nuostatomis ir represyvia kalbos priežiūros institucijų veikla;
  • su kokiais kalbos normų barjerais žmonės susiduria žiniasklaidoje, versle, mokykloje ir šiaip gyvenime?

Antrojoje dalyje bus ieškoma išeičių:

  • jei „kalbos ideologijai“ priešinasi svarbiausi kalbos vartotojai ir net patys kalbininkai, tai turėtume pripažinti, kad atėjo metas kažką iš esmės keisti.
  • ką šiandien reiškia kalba, koks yra šiuolaikinis kalbos statusas Vakarų pasaulyje?
  • kaip užtikrinti realistišką, visuomenei priimtiną ir kartu moksliškai pagrįstą kalbos teisinį reguliavimą Lietuvoje?