Vilniaus kolegijoje Europos kalbų diena švenčiama jau nuo 2001 metų! Šiais metais Užsienio kalbų centro dėstytojai pasiūlė Kolegijos bendruomenei išbandyti anglų, vokiečių ir rusų kalbų žinias. Visi norintieji galėjo laikyti šių užsienio kalbų testus A1, A2, B1, B2 ir C1 lygiais ir turėjo galimybę pasikalbėti su kalbininkais įvairiomis temomis. Pagrindinis šios akcijos tikslas: suteikti progą pasitikrinti anglų kalbos žinias ir gebėjimus studentams, dėstytojams ar darbuotojams, t. y. visiems ketinantiems dalyvauti ERSAMUS+ mainų programos konkurse. O taip pat remiantis Mokymosi visą gyvenimą strategija, formuoti supratimą, jog užsienio kalbų mokomės nuolat ir svarbu žinoti, kiek pasiekėme ir ko dar reikėtų pasimokyti.

2020 m. gegužės 7–9 d., Vilniaus universiteto Kauno fakultetas

Džiaugiamės galėdami Jus pakviesti į 8-ąją tarptautinę konferenciją, kuri skirta dialektų ir kalbinių variantų vertimo problemoms multimedijoje, kuri vyks 2020 m. gegužės 7–9 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institute.

Kalbantis su kinu geriau neaptarinėti prastos oro kokybės. Susirašinėti su prancūzu anglų kalba – bergždžias reikalas. Jei indas krato galvą, jis taip parodo… pritarimą. Šiais ir kitais patarimais dalinosi įvairių tarptautinių įmonių atstovai, kurie Vytauto Didžiojo universitete (VDU) taip paminėjo Europos kalbų dieną: tradicinę šventę, skirtą kalbų įvairovei. Tačiau šiemet renginyje buvo akcentuojama ne tik užsienio kalbų, bet ir lietuvių kalbos svarba – vyko posakių varžybos.

Kasmet nuo 2001-ųjų kartu su visa Europa šią dieną švenčia ir VDU Užsienio kalbų institutas, šia proga organizuojantis įvairius renginius. 2012-aisiais čia buvo pasiektas Lietuvos rekordas, pravedus pamoką net 33 pasaulio kalbomis – tai didžiausias skaičius visoje šalyje. Šiais metais į universitetą sugužėjo moksleiviai ir studentai, kuriems naudingų patarimų apie užsienio kalbų svarbą pažėrė įvairių tarptautinių verslo įmonių atstovai.

Europos kalbų dieną (rugsėjo 26 d.) neišvengiamai susimąstome apie įvairių kalbų vietą ir reikšmę kiekvieno mūsų gyvenime. Spartūs socialiniai, technologiniai ir ekonominiai pokyčiai, nuolatos didėjantis sudėtingumas įvairiose gyvenimo srityse, verčia permąstyti studentų ruošimą darbo rinkai, skatina peržiūrėti užsienio kalbų mokymo/si atitikimą nūdienos poreikiams.

Įvairių kalbų mokėjimas yra būtent tas dalykas, kuris studentams turi ilgalaikę išliekamąją vertę ir nulemia jų tolesnį asmeninį ir profesinį gyvenimą. Paprasčiausias būdas tai patikrinti – paklausti absolventų, ką jie prisimena iš universitetinių studijų. Kalbant pačia plačiąja prasme, dalykinės žinios sparčiai sensta, yra greitai pamirštamos (net baigiantis paskutiniam aukštosios mokyklos kursui), o taip pat visiškai neaišku, kurių žinių studentams prireiks realiame gyvenime (jau nekalbant apie tai, kad naudojantis IT akimirksniu galima pasiekti pačias naujausias studijuojamo dalyko žinias). Todėl, jei universitetai bando vaikytis greitų rezultatų ir taupyti studentų užsienio kalbų sąskaita (paprasčiausiai atsisakant užsienio kalbų studijų), žala absolventams bus didelė.